- tripčioti
- tripčióti, -iója, -ójo intr. NdŽ, DŽ tripinėti, trepenti: Kad nenustinga, tai atsistojęs kojomis tripčió[ja] J. Muno Onė tripčiója – taip nora šokti Lkv. Ko tripčióji, vaikali, a myžioti nori? Krš. Tuojau sujudo matrosai tripčiodami savo sunkiais batais Mš. Arkliai tripčiojo apie mane, sukinėjosi Pt.
Dictionary of the Lithuanian Language.